Sveikatos apsaugos ministerijai atnaujinus Psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugų teikimo tvarką, išplečiamos pagalbos galimybės gyventojams, numatant, kad paslaugas visuomenės sveikatos biuruose pradės teikti emocinės gerovės konsultantai ir meno terapeutai. Taip pat paslaugos taps labiau orientuotos į tikslines grupes, pavyzdžiui, depresiją po gimdymo patiriančias mamas, bus išplėstas pagalbą teikiančių specialistų spektras.
Atnaujinus aprašą, numatoma, kad suaugusiems gyventojams taps labiau prieinamos žemo intensyvumo kognityvine-elgesio terapija (toliau – KET) grįstos individualios konsultacijos. Visuomenės sveikatos biuruose bus galima nemokamai gauti iki 8 konsultacijų ciklą, kurios bus teikiamos specialią podiplominių studijų programą baigusių specialistų ir yra skirtos asmenims, susiduriantiems su lengvais streso, nerimo, nemigos, depresijos bei psichologinės adaptacijos problemų požymiais.
„Emocinės gerovės konsultantai skiriasi nuo psichologų. Moksliniai tyrimai rodo, kad psichologų paslaugos asmenims, susiduriantiems su lengvais depresijos ir nerimo simptomais, nėra būtinos. Papildomų emocinės gerovės konsultantų pasitelkimas gali padėti reikšmingai sumažinti eiles pas psichologus tiems, kam jų paslaugos yra išties nepakeičiamos“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas.
Emocinės gerovės konsultantų paslaugų teikimo modelis ir studijų programa parengti įgyvendinant 2014-2021 m. Europos ekonominės erdvės (EEE) finansinio mechanizmo programą „Sveikata“. Bandomieji projektai įgyvendinami 14-oje Lietuvos savivaldybių (Ignalinos, Jonavos, Joniškio, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Kauno, Klaipėdos, Pagėgių, Palangos, Skuodo, Šiaulių, Šilalės, Telšių rajonų ir Vilniaus miesto savivaldybėse), jų metu apmokyti 28 emocinės gerovės konsultantai.
Priėmus tvarkos aprašą, sudaromos galimybės emocinės gerovės konsultantų paslaugas teikti visose savivaldybėse, tam iki balandžio 30 d. papildomai bus paruošti 60 specialistų.
„Džiugu, kad skirtos investicijos pasiteisina ir Emocinės gerovės konsultavimo paslaugos, pradėtos diegti palyginti maža apimtimi, sėkmingai plėtojamos Nacionaliniu mastu“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos Investicijų departamento Investicijų įgyvendinimo skyriaus vedėja Gytė Sirgedienė.
Atnaujintus aprašą, sumažinamas privalomų ataskaitų skaičius, siekiant daugiau išteklių skirti paslaugų teikimui. Be to, į psichologinės gerovės paslaugas sudaroma galimybė įtraukti meno terapeutą, siekiant aktyviau pritaikyti teigiamą meno poveikį psichikos sveikatai gerinti.
SAM primena, kad Lietuvoje psichologinės gerovės paslaugas visose savivaldybėse teikia visuomenės sveikatos biurai. Į juos galima kreiptis be šeimos ar kito gydytojo siuntimo ir gauti paslaugas anonimiškai. Biuruose teikiamos įvairios psichologinės gerovės paslaugos, įskaitant individualias konsultacijas, emocinės paramos teikimą, grupinius užsiėmimus ir kitus praktinius užsiėmimus, skirtus stiprinti gyventojų psichikos sveikatą.
2023 m. buvo suteikta daugiau kaip 83 tūkst. valandų individualių ir grupinių paslaugų 25 tūkstančiams asmenų. Po individualių paslaugų gavimo dalyvių psichologinės gerovės vertinimas padidėjo vidutiniškai 15 proc. pagal PSO (5) geros savijautos indeksą, o 91 proc. dalyvių rekomenduotų šias paslaugas savo artimiesiems ar pažįstamiems. Dažniausios kreipimosi priežastys – savišvieta ir patiriamas stresas dėl tarpasmeninių konfliktų.
SAM nuotrauka
